Nu kaip "faina" kai nenori nieko daryti, tai negaliu... Arba dar būna faina ,kai NORI daug daryt/perdaryt, bet nedarai, NES nu stabdai ir tiek - o jei nuo meš
kos ant vilko????Bet realiai beveik visi "darymai" susiję ir su kitais kažkiek, na tai va įsijungia samarietiškoji programa ir visaip ten galvoji, kad negali dėl savo (galbūt) akimirkos polėkio apgadint kažkam kažką kaipnors kurnors. Išvis geriausia būtų turėti TIK šunį(okok, IR katę, katę ir šunį).
Man artėja egzaminas.O aš nenoriu visai mokytis šiandien...Koks receptas ugdyti STIPRIĄ valią, kuri padėtų be numuilinimų daryti daugybę dalykų kurių visai nesinori daryti? Atsakomybės jausmas. Kažkur skaičiau, kad "...nuolat pasikartojantys poelgiai kuria įpročius, o kurį laiką atliekamas tas pats veiksmas gali virst poreikiu"
Nors iš esmės pati auksiniškiausia (nuo žodžio "auksinė") taisyklė-mažiau kalbų daugiau darbų. Ir ne tų "Nuo RYTOJAUS/po pusvalandžio/po savaitės".
Dabar madinga laikytis teorijos"keisk mastymą - pasikeis viskas ko reikia/noris".Bet gal kartais mintį galima užslėpt, o tą patį pradėt nuo veiksmo. Gal savotiškas patyrimas(būtinai teigiamas) privers pasikeist ir mintį.
Jaučiu vėl reikia pradėt planuoti savo laiką pagal valandas...Nes tas planavimo procesas mane džiugina ir. svarbiausia, ramina, nes visuomet naiviai tikiu, kad viskas bus taip kaip parašiau. Sakysi nereik spaust savęs į pernelyg didelius rėmus-REIKIA. Prieš egzaminą reikia.Nes yra žodis REIKIA. Ir šiaip, pagalvojau, kad disciplinuotesni žmonės ne tik ,kad žymiai daugiau visko padaro , bet ir jaučia didesnį malonumą. Galbūt pačio gyvenimo.
Žodžiu, ilgai nerašius gavos apie viską ir apie nieką.
kos ant vilko????Bet realiai beveik visi "darymai" susiję ir su kitais kažkiek, na tai va įsijungia samarietiškoji programa ir visaip ten galvoji, kad negali dėl savo (galbūt) akimirkos polėkio apgadint kažkam kažką kaipnors kurnors. Išvis geriausia būtų turėti TIK šunį(okok, IR katę, katę ir šunį).Man artėja egzaminas.O aš nenoriu visai mokytis šiandien...Koks receptas ugdyti STIPRIĄ valią, kuri padėtų be numuilinimų daryti daugybę dalykų kurių visai nesinori daryti? Atsakomybės jausmas. Kažkur skaičiau, kad "...nuolat pasikartojantys poelgiai kuria įpročius, o kurį laiką atliekamas tas pats veiksmas gali virst poreikiu"
Nors iš esmės pati auksiniškiausia (nuo žodžio "auksinė") taisyklė-mažiau kalbų daugiau darbų. Ir ne tų "Nuo RYTOJAUS/po pusvalandžio/po savaitės".
Dabar madinga laikytis teorijos"keisk mastymą - pasikeis viskas ko reikia/noris".Bet gal kartais mintį galima užslėpt, o tą patį pradėt nuo veiksmo. Gal savotiškas patyrimas(būtinai teigiamas) privers pasikeist ir mintį.
Jaučiu vėl reikia pradėt planuoti savo laiką pagal valandas...Nes tas planavimo procesas mane džiugina ir. svarbiausia, ramina, nes visuomet naiviai tikiu, kad viskas bus taip kaip parašiau. Sakysi nereik spaust savęs į pernelyg didelius rėmus-REIKIA. Prieš egzaminą reikia.Nes yra žodis REIKIA. Ir šiaip, pagalvojau, kad disciplinuotesni žmonės ne tik ,kad žymiai daugiau visko padaro , bet ir jaučia didesnį malonumą. Galbūt pačio gyvenimo.
Žodžiu, ilgai nerašius gavos apie viską ir apie nieką.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą