Pastaruoju metu svarstau dilemą - kaip išlaikyt pusiausvyrą tarp sotaus vilko ir gyvos avies. Kolkas net negaliu apsispręst ar aš ta avis, ar vilkas, ar jie abu gyvena kažkur daugmaž už krūtinkaulio... Tik labai aiškiai suvokiu, kad pusiausvyra tarp jų privalo būti. Nors tas lengvesnysis kelias - tiesiog abu ignoruoti ir apsimest, kad jie tiesiog neegzistuoja. Kaip pvz bandau apsimest, kad tos balos yra džiugos - nes juk pavasario pranašai savotiški.
Pradėjau žiūrėt naują serialą, kuris iš pradžių lb piktino(įsivaizduoju, kad kažką panašaus jaučia antihomoseksualai), bet kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad ta jo pagrindinė idėja gal ir visai patogi, tik aišku, aš kaip egoistiška asmenybė šiek tiek kitokių proporcijų norėčiau, savo naudai....
Nors beveik pradedu suprast kaip kitiems sekasi sužaist su savo avimis/vilkais. Tik deja man tas būdas ne itin tinka, nes gan nesunku paslįst, o ir šiaip...nu nenoriu aš taip, nenoriu. Bet juk dažnai tenka daryt būtent tai, ko visai nenori. Žodžiu, aš esu to bent apytiksliai teisingo recepto sudedamųjų dalių paieškose.
Pradėjau žiūrėt naują serialą, kuris iš pradžių lb piktino(įsivaizduoju, kad kažką panašaus jaučia antihomoseksualai), bet kuo toliau, tuo labiau galvoju, kad ta jo pagrindinė idėja gal ir visai patogi, tik aišku, aš kaip egoistiška asmenybė šiek tiek kitokių proporcijų norėčiau, savo naudai....
Nors beveik pradedu suprast kaip kitiems sekasi sužaist su savo avimis/vilkais. Tik deja man tas būdas ne itin tinka, nes gan nesunku paslįst, o ir šiaip...nu nenoriu aš taip, nenoriu. Bet juk dažnai tenka daryt būtent tai, ko visai nenori. Žodžiu, aš esu to bent apytiksliai teisingo recepto sudedamųjų dalių paieškose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą