2011 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Duok durniui kelią, arba eik savuoju keleliu-durneliu


Iš tikrųjų tai aš lb retai kada neturiu ko pasakyt - jaučiu, kad nuomonę turiu beveik apie viską. Kuri, tarp kitko, yra lanksti. Naj uk būtų kvaila dėl geresnių sąlygų/reiškinių būt užsispyrusiai ir įsikibusiai į savo, tikrai ne visada teisingas, tiesas. Todėl mane šiek tiek gąsdina nelankstūs žmonės, nelankstūs - ne fizine prasme... Ir gal ne gąsdina, o tiesiog šiaip nepageidauju tokių turėt savo aplinkoj. Ai, gi ne kartą esat susidūrę su tokiom situacijom - su tais nepajudinamais užsispyrusiais ožiais/ožkom. O dar jei bandoma savo "tiesas" įmūryt tau į širdį - nu tai sorrybambino. Aš tokių nepateisinu. Ai beje, šitoj vietoj truputį kertas mano bandymas būt pakančiai daug kam - nors greičiausiai pakantumas gali būti išreikštas ir ramiu pasitraukimu iš kelio :) Nes šiaip arba durniui duodi kelią, arba pats esi durnas ir eini tuo kitu-savo keliu :))
Bet jei tęsiant mintį - kartais, net jei ir lblb turi ką pasakyt, naudingiau yra nutylėt, nes gi tie visi žmonės skirtingai interpretuoja, skirtingai supranta, tiksliau, nesupranta, kokią kosmosišką mintį nori perduot...:)
Ir nors planavau rašyt apie norų pildymąsi (apie tai greičiausiai kitą kartą), bet tokį mini moraliuką norėčiau išsakyt visai ne į tą temą (va kaip pasakėčios būna su moralu). Per savaitę aš susiduriu su gan nemažai lb skirtingų nepažįstamų žmonių. Omg omg kokių keistuolių būna (ai šiaip gi ir pažįstami būna keistuoliai, arba apskritai tai visi kiti yra keistuoliai, nes ne tokie kaip aš ar Tu). Pvz šiandien sutikau moterį, kuri pareiškė, kad nieko nieko nuo žemės neima ir ant jos nededa...Ir ką, ir kėliau aš rankas į viršų, kad tik neduok die tos žemės nepaliest:) tai čia toks mažas mažytis pavyzdėlis, ir netgi gan teigiamas. O kiek būna piktų? Piktų ant kažko, dažniausiai, manau, kartu ir nelaimingų. Nes negali būti ir piktas ir laimingas vienu metu. Kartais man dar atrodo, kad tie visi suaugėliai pernelyg komplikuotai patys nori gyvent... Nu taip durnai truputėlį. O šiaip gi neverta imt ir pult iš karto kitų smerkt, jei tarkim kažkas labiau mėgsta žiemą nei vasarą, arba jei ji(s) yra superkonservatyv(i)us ir nepripažįsta oralinio kaip natūralaus seksualinio gyvenimo elemento (tokių aš nepažįstu ir nenoriu pažint - čia tie skirtingi takeliai-durneliai) arba jei dievina šunis, o kačių nekenčia, arba kas čia dar...ai, nu omg, KAIP galima nenorėt eksperimentuot????...

Tiesiog būkim vieni kitiems pakantesni. Bet taip iš tikrųjų pakantesni, o ne veidmainiškai, kai nubėgę tolėliau už kito kampo "išnesveikinam" visas tas nenormalybes.

Ir šito aš linkiu ne vien tik Tau, bet labai labai ir sau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą