2009 m. lapkričio 29 d., sekmadienis

Savaitės erotika

Truputėlį skauda galvą - spėju dėl būsimo egzamino, tad kol suveiks vaistas - dar vienas nuostabus fotografas su savo darbais.










Lucien Clergue

2009 m. lapkričio 23 d., pirmadienis

2009 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Kanų reklamos liūtai 2009

1,5val stebint įvertintas reklamas tikrai neprailgo - kaip visada buvo kai kas labai verta dėmesio, o kai kas šiaip sau.
Keletas iš jų ir Tau, kurioms man buvo tokios jau labai LABAI;)










2009 m. lapkričio 18 d., trečiadienis

Tik nereikia kraštutinumų

Nu kaip "faina" kai nenori nieko daryti, tai negaliu... Arba dar būna faina ,kai NORI daug daryt/perdaryt, bet nedarai, NES nu stabdai ir tiek - o jei nuo meškos ant vilko????Bet realiai beveik visi "darymai" susiję ir su kitais kažkiek, na tai va įsijungia samarietiškoji programa ir visaip ten galvoji, kad negali dėl savo (galbūt) akimirkos polėkio apgadint kažkam kažką kaipnors kurnors. Išvis geriausia būtų turėti TIK šunį(okok, IR katę, katę ir šunį).
Man artėja egzaminas.O aš nenoriu visai mokytis šiandien...Koks receptas ugdyti STIPRIĄ valią, kuri padėtų be numuilinimų daryti daugybę dalykų kurių visai nesinori daryti? Atsakomybės jausmas. Kažkur skaičiau, kad "...nuolat pasikartojantys poelgiai kuria įpročius, o kurį laiką atliekamas tas pats veiksmas gali virst poreikiu"
Nors iš esmės pati auksiniškiausia (nuo žodžio "auksinė") taisyklė-mažiau kalbų daugiau darbų. Ir ne tų "Nuo RYTOJAUS/po pusvalandžio/po savaitės".
Dabar madinga laikytis teorijos"keisk mastymą - pasikeis viskas ko reikia/noris".Bet gal kartais mintį galima užslėpt, o tą patį pradėt nuo veiksmo. Gal savotiškas patyrimas(būtinai teigiamas) privers pasikeist ir mintį.
Jaučiu vėl reikia pradėt planuoti savo laiką pagal valandas...Nes tas planavimo procesas mane džiugina ir. svarbiausia, ramina, nes visuomet naiviai tikiu, kad viskas bus taip kaip parašiau. Sakysi nereik spaust savęs į pernelyg didelius rėmus-REIKIA. Prieš egzaminą reikia.Nes yra žodis REIKIA. Ir šiaip, pagalvojau, kad disciplinuotesni žmonės ne tik ,kad žymiai daugiau visko padaro , bet ir jaučia didesnį malonumą. Galbūt pačio gyvenimo.
Žodžiu, ilgai nerašius gavos apie viską ir apie nieką.

2009 m. lapkričio 10 d., antradienis

2009 m. lapkričio 2 d., pirmadienis

Sustojimai


Sustojus traukiniui, išlipi ir išsidėlioji daiktus. Nes tiki, kad štai čia nuo dabar bus tavo galinė stotelė, stotelė, kurioje gyvensi.
Kiekviena stotis yra savaip žavinga(na ar bent taip atrodo pirmuosius 3 mėnesius), o patraukliausia yra tas šviežumo jausmas-laukiantys neištirti horizontai. Ir tikėjimas, kad šį kartą viskas bus geriau nei anąkart. Gal tik lengvai vis suerzina kartkartėm pravažiuojantys traukiniai, tie kur ne tavo. Kartais suima tas begalinis noras viską metus imt ir įsėst, negalvojus ar labai pakeliui ar ne... Nes pasidaro baisu, kad apaugs maurais tavoji stotis, neberas kelio ekspresai... Ar šiaip bus nuspręsta, kad tavąją stotį laikas išbraukt iš žemėlapio - pernelyg maža ir nereikšminga.
Tuomet priglundi pirštų galiukais prie bėgių-reikia pajaust laiko tėkmę, kad spėt pasiruošt. Neimk sunkių lagaminų,nedėvėk tų "patogiųjų kelioninių aprangų"- juk žinai,kad neilgam, žinai, kad galėsi tiesiog grakščiai pasėdėt demonstruojant mirtiną kulniukų aukštį.Nes ilgam visai nebūtina niekur išvykt. Nes įlipt į pralekiantį traukinį kartais noris vien dėl to jausmo, atsirandančio prisėdus prie lango ir lėtai siurbčiojant aromatingą gėralą ir lydint akimis tas kitas pravažiuojamas stoteles, fantazuot situacijas "kas būtų, jei būtų".
Galioja auksinė taisyklė-traukiniai turi nuostabią savybę sugrįžt į tą tašką, iš kurio pajudėjo, tad nepanikuok ir nesvarstyk išlipimo klausimo jei kiek netikėtai mašinistas prisnūdo- juk ir jam reikia šiek tiek atsipūsti prieš pargabenant tave saugiai NAMO.