2011 m. gegužės 30 d., pirmadienis

Vienuoliktokai


Neturiu labai logiško paaiškinimo, kodėl maždaug (gal) metus man visai nesinorėjo rašyt. O va dabar taip po trupučiuką vis noris įterpt - apgaubt tas apnuogintas krūtis, nuvinguriuot išriestais užpakaliukais - žodžiais. Sakiniais. Nors kaip visada susiduriu su lengva problemėle-negaliu rašyt absoliučiai visko, ko užsigeidžiu- nes tai mat vienas perskaitys, tai kitas.... Nors greičiausiai tai tėra dar vieni iš tų socialinių virvelių, apvijusių kiekvieną iš mūsų - "ką žmonės pasakys/pamanys". Ne, ne šiaip žmonės, ne kokia kaimynė pensininkė, kuri sėkmingai mane išeinančią ir pareinančią nučekina ar ten kokie "mieli" berniukai (ai beje, naujas terminas jiems, nes kažkaip paauglys tai nefainai skamba) - vienuoliktokai (čia toks geras amžiaus tarpsnis:)). Tarp kitko mane tie vienuoliktokai kartais ima ir sutrikdo/sumaišo vandenis - tokie išoriškai visai dar vaikai, o balsai kaip kokių vyrų... nu ir aišku, pasitikėjimas ir iškalba lipa per kraštus - ne visi tokie, bet tie kur vis taikos į mano parnešamus kopūstus/ridikus/morkas tai TOKIE. Nu gražu. Toks gražus tikėjimas "man visas pasaulis priklauso" :) Pvz.: aš dabar tai galvoju, kad man priklauso/gali priklausyti gal kokia pusė pasaulio, nes kita pusė manęs tiesiog nedomina, dalies, aišku ir aš nedominu, o dar dalies nedrįstu iki galo imt ir išsilukštent. Bet noriu:) ir viskas ateina savo tempu. taiptaip, VISKAS. Bet kadangi šių metų horoskopas buvo tobulai teigiamas, nu tai nėra kada man ieškot ar labai stipriai galvot apie ne itin teigiamus reiškinius.

p.s. (grįžtant truputį prie tų vienuoliktokų) teoriškai mane tie vienuoliktokai kartais traukia, gal pati idėja kad čia lyg vyras (ausiai), bet kartu ir visai dar ne. Todėl taip ir lieka tas potraukis fantazijoj, nes visgi neužtenka tam jaunuoliui turimos jėgos, kad mano fantazija plėtotųsi :) ir TODĖL vis susimąstau tų vyresnių vyrukų potraukių jauniklėm :)OK, seksas yra seksas - jam amžius kaip ir nėra jau toks mirtinai svarbus, bet kokybiškam santykiui tarp dviejų žmonių tai nėra pliusas. Nes nu omg, save prisimenu, tą jaunesnę - ir tikrai buvau gerokai kvaišesnė ir naivesnė. Ir man pačiai su savim žymiai įdomiau dabar.
p.p.s. ai bet ačiū visiems tiems, kurie esate su manim nuo tų jaunų durnų dienų iki dabar :) Ačiū už kantrybę ir pakantumą. Ačiū,kad nemetėte - nors jau tikrai ne kartą buvau to verta :) Ir aišku, labiausiai esu dėkinga už tai, kad vis dar esu įdomi - nors kartais ir pagaunu save nustembant pagalvojus koks transformavęsis tas "įdomumas" yra dabar.

Fui, kažkokie sentimentai sukilo. ir dabar noriu kokio tai gyvio.Ne laikyt nuolat, nes neturėčiau jam pakankamai laiko, bet va tiesiog PAMYLUOT :)) dabar.

2011 m. gegužės 23 d., pirmadienis

Voras, Kėgelio sekėjas


Viskas kaip ir gerai, išskyrus TĄ vorą su katės genais( arba jis nemirtingas, arba man tikrai jį pavyks pribaigt tik po to 9ojo bandymo). Smagumo bei malonumo didelis apskritas NULIS. Baimės - nenormaliai DAUG. Ir nors aš tragiškai ir paniškai bijau vorų, bet geriau jau negyvas voras, nei kažkur sau laisvai maršrutuojantis aštuonkojis padaras(bendrai, ką žinau ar jis turi būtent 8 kojas...). Ak, bet tik ne šitas... Aš jau 3 kartus jį nuoširdžiai sutraiškiau, o jis stebuklingai atsigauna ir po kokios dienos po egzekucijos sugrįžta į savo senąją vietą. Ir man tai vorai tikrai jokių ten laimių neneša, greičiau širdį stabdo. O tie visi nebijantys tegul jais džiaugias ir augina voratinklius, aš pakanti įvairiems ŽMONĖMS.vorams-NE.
Gyvena jis vonioje. Kamputyje. Dar niekada neturėjau TOKIO Kėgelio pratimų trenerio, nes aišku jis būtinai turi pasirodyt pačiom intymiausiom akimirkom...
Nekenčiu vorų. nemėgstu.
Mėgstu visus tuos, kurie sugeba pašalint vorus iš mano akiračio;)
Labanakt

p.s.aš netgi tikiu, kad vorai gali suvirškint kokią nors mano kūno dalį.naktį.
p.p.s. ir dieną man drąsiau su jais kovot. Ir visiškai nesiruošiu jam pasiduot.