Nebuvau Palaimintų saloje...Nemačiau vyndarių. Ir neuosčiau jazminų. Nerinkau alyvų, į vynmaišius nedėjau.
Nebuvau Prakeiktųjų saloje, nemačiau nuodvirių. Nekepino saulė... Neklykė vėjai... Negaivino lietus... Žemė nenešiojo... (A.Smilgevičiūtė/Skylė-"Eliziejaus laukai")
O G. rašo-bet buvai saloje, matei vyngėrių (o taip... tu kolkas muši visus mano matytus rekordus), nu ne jazminų - orchidėjų galėjai pauostyt (daužiau aš tas orchidėjas, nes nežinojau kito būdo)... Gal ir prakeiktųjų nebuvai,bet matei nuopezų. Klykė ir vėjai (man atrodo, kad klykiau tik aš. Tą vienintelį vakarą-naktį), ir saulė, ir lietus buvo... (BUVO. ir nebebus daugiau. su tavim)
o G. rašo dar-"Nėra nelaimingesnio žmogaus už tą, kuriam niekada neatsitinka jokių negandų. Dievai mano apie jį nekaip. Jie tarsi sako:kam man toks priešininkas, gėda kirstis su pralaimėti pasiruošusiu."(Gal Seneka...GAL Nyčė...Gal tu pats...)
Oj. Tik NEREIKIA:) Aš tik truputį pasiskolinau tas mintis... Nes tokia PRADŽIA yra gera. Ir tegul atsiveria manoji Pandoros skrynia. Nes nebeturiu jėgų Tylėt. Tegul lekia visos šmėklos lauk raidžių/sakinių/žodžių pavidalu. Ir tegul nė viena nepasilieka.
Nes aš vistiek į dangų nepateksiu.
Laikykimės.Aš NORIU šnekėt :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą