Būna dienų , kai viskas atrodo yra labai labai gerai, būna ir tokių, kai viskas būna blogaiblogai, na bet jau tos tarpinės... Kaip koks padarėlis su robotiška širdim sėdi ir nežinai, ar čia labai ko trūksta, ar kažko per daug... Žodžiu, visai ne euforijos diena. Arba tai tiesiog jau kelių dienų iš eilės kėlimosi 6:00 pasekmė, nes tas laikas mane džiugina mažiausiai. Nežinau, einu kaip nors save sunormalizuot ar bent ko nors TOKIO užsinorėt, nes jei ne, tai taip ir nusiegzistuosiu iki savaitgalio. O egzistencinių lūžių visai netrokštu:)